2016 m. rugsėjo 27 d., antradienis

Aukštai




Vijoklis beržą apsivijo
Ir pasikėlė taip aukštai,
Kad matė visą miestą,
Nuraudo pirmas,
O beržas dar žaliuoja,
Kai kur – geltoni garbiniai...
Madingos beržo sruogos, –
Ruduo – kirpėjas
Dažo taip lengvai,
Po vieną lapą, tarsi pinigėlį,
Vis prisega ir juokiasi,
Kodėl kiti nemoka
Papuošti taip gražiai.
Pavydžiu beržui jo šukuosenos,
Nes esu žiemos sesė
Taip seniai...
Norėčiau būti ir vijoklis,
Bet man – tai per aukštai.


Komentarų nėra: