2016 m. rugsėjo 25 d., sekmadienis

Medžių istorija




Kiek daug vaikų
Augina medžiai,
Bet daug miškų
Sudegina...
Iš jo – ir popierius,
Ant lapų – knygos,
Kurios išsaugo mūsų lūkesčius
Ir ydas.
Išrenka namui vietą,
Kasa pamatus,
Kad namą pastatytų,
Medžius kerta, –
Gatvę ištiesina, lieja asfaltą –
Dar kartą kerta,
Bet ne kiekvienas rašo,
Kiek iškirto...
Nekertama giria savaime auga,
Seniausią medį
Kartais netgi saugo,
Tada prasideda ir jo svajonė,
Kad bus aptvertas,
Lankys pramogų ištroškę žmonės...
Oi, pagaliau nukirs jį žaibas,
Siautulingas vėjas,
Kelmas atvers savo metus...
Bet kur vaikų istorijos,
Kiek medis jų pasėjo?
Daugelį mūsų jau iškirto
Ne tik vėjas...
Kapinėse ąžuoliniai kryžiai
Stovi, kaip stovėję.


Komentarų nėra: