2016 m. rugsėjo 28 d., trečiadienis

Saulės laikrodis




Saulė aukštyn pasilypėjo
Ir stebisi – ruduo atėjo...
Kada apskries pusę pasaulio,
Bus ten pavasaris,
Palmių viršūnėse siūbuosis vėjas...
Aš – vėtrungė,
Gręžiojuosi aplinkui,
Iš kur jis pučia,
Ant skruostų žaidžia sau
Maži saulės zuikučiai,
Lyg įbesta lazda į žemę,
Pasodintos ratu gėlės...
Nukritęs lapas sučiužėjo –
Tai tik skambutis į duris,
Kad saulės laikrodžio
Rodyklės sukasi,
Diena trumpėja...
Neužrašiau sekundės – ji praėjo,
Nusinešė ir juoką,
Kuris, atrodo, vakar dar skambėjo...
Pakilo paukščiai,
Skristi panorėję,
Vėl nutūpė šakas, –
Taip grįžta visos dienos...
Gal ne čia?

Komentarų nėra: