2016 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

Senovinių dainų gija



Prieš daugel metų
Žmonės buvo
Tikri gamtos vaikai,
Įsiklausydami į žemės pulsą,
Dainavo iš pačios širdies,
Kalbėjo, ką galvojo.
Kovojo dėl genties,
Moterys gimdė, kiek galėjo,
Nuo to priklausė išlikimas,
Klajojo, kaip ir vėjas.
Nesudėtingais instrumentais pritarė,
Daina – tai šventas ritualas,
Aukodami Dievams tikėjo,
Pagelbės ir medžioklėje,
Prišauks, kai reikia, lietų,
Viską jiems ir patikėjo.
Tarp daugelio pagarbintų
Vis tiek yra viršesnis,
Kaip gentyje senolis
Ar jų vėlės.
Kiek išmonės nuo seno
Žmonės ir tada turėjo,
Todėl klausausi ir dabar dainų,
Nors pasiliko tik improvizacija
Ir išmintis kūrėjo...



Komentarų nėra: