2016 m. rugsėjo 15 d., ketvirtadienis

Sena svajonė



Kiekvieną dieną čia
Takeliais vaikštau –
Gėles, medžius stebiu,
Dažnokai pakeliu akis į dangų
Ir pasvajoju apie būtį,
Kas aš, kur tu...
Susitinku senolių porą,
Eina susikibę už parankių,
Iš kito šono – dar lazda,
Tada netyčia palinkiu
Jiems šimto metų,
Kad šitaip eitų šia žeme
Ir danguje būtų drauge.
Todėl ir neskinu,
Neliečiu net lapų, –
Juk jie gyvybę turi,
Ir kantriai neša iki galo
Savo metų naštas...


Komentarų nėra: