2016 m. rugsėjo 8 d., ketvirtadienis

Nėra ribos, kas ir kada...



Bėgi, skubi,
Kol jaunas ir manai,
Kad labai daug dar nebaigtų darbų,
Juos palieki rytojui.
Praeina metai su kaupu
Ir kraunasi kuprinė ant pečių,
Kaip ir svajonių...
Tiek visko buvo,
Daug neprisimeni, kas nesvarbu,
Išsitrina iš atminties savaime,
Jei nekartoji ir pažįstamų vardų,
Pradingsta ir iš kalendoriaus.
Ateina laikas, kai sustoji,
Tada prasideda grįžimas į save,
Kalbiesi lyg su nepažįstamu,
Kai ką smerki ir kaltini,
Dar vis spėlioji,
Kas bus rytoj...



Komentarų nėra: