Nemoku
medituoti,
Mano
tėvai nemokė,
Trumpai
kalbėdavo maldas,
Gal
neturėjo laiko,
Nes
audė, siuvo, vydavo virves…
Kai
ūždavo ratelis,
Girdėdavau
giesmes,
Pustydavo
už lango,
Vėjas
keistai aikčiodavo,
Lyg
pelėda,
Buvo
šviesu kieme, –
Mėnulis,
žvaigždės švietė,
Tėvelio
tokia pat galva,
Mamytė
blynus kepė
Ir
padalindavo visiems –
Gausi
mūsų šeima.
Išmokau
ir klausytis,
O
meditacijos
Nebuvo
ir nėra.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą