Sunku
buvo įsivaizduoti,
Kad
pasiilgsiu kiemo,
Kažkieno
sodintų rūtų
Po
svetimais langais,
Kai
sprogs taip nykiai
Vienišos
alyvos,
Ant
žalio kilimo ir pienės,
Čiulbės
toli varnėnas,
O
visada vis traukė inkilai…
Nepaprasta
trauka – žydėjimas,
Slyvų,
vyšnių ir sakurų žiedai,
Pražysta
vejos,
Apsodintos
krūmais,
Dekoratyviniais
augalais...
Išeini
į kiemą,
Kiekviename
žingsnyje – žmonių darbai,
Kokia
liūdna gaida,
Kaip
vienišų sirenų,
Palydinčių
jūreivius į kelionę,
O mes
nedirbame seniai
Ir
žiūrime pro langus,
Geltonuoja
klevas,
Kamanės dūzgia, –
Koks
gražus visada kiemas,
Kada
pražysta ievos,
Kaštonų
žvakės,
Lubinai...
Išsprūsta
šiandien žodžiai:
„Ar
tau viskas gerai?’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą