Mintys

Mintys būna lakios,

Kai menu vaikystę,

Tada nežinojau,

Kaip lengva paklysti,

Takas – prie upelio,

Kitas – į mokyklą,

Retsykiais – prie ežerėlio,

Ten jau gali skęsti,

Nuo šlaito paslysti…

Mintys būna švarios

Pačioje jaunystėje,

Kol daugel svajonių,

Gali kalnus versti,

Pasakas sukurti,

Kad jomis tikėtų,

Įdėti ir širdį…

Mintys būna liūdnos,

Kai daug nebetenki,

Palaidoji žmones,

Ašarom aptenki,

Nuo pat debesėlio

Sūrius lašus renki…

Mintys būna gilios,

Kai peržengi slenkstį,

O po juo – žarijos,

Lyg pragaro vartai,

Ką dangus paskyrė,

Su tuo susitaikai.