Dangaus palaima

Dangaus žydrynėje – du debesėliai,

Dvi po dvi – tai mūsų akys,

Jos mato iš dangaus,

Kaip žydi gėlės,

Kyla ir plaštakės,

Pažįsta gėrį iš toliau…

Mėlynas žibutes renkame

Puokštelę skiname

Ir ne daugiau,

Jos nori džiuginti visus,

Kurie jas lanko,

Net saulę danguje,

Kuri skirta ir mums…

Pirmi pražysta ir šalpusniai,

Nelaukia, kol žemė sušils,

Paleidžia pavėjui ir pūką,

Kad jų dirvonuose

Būtų daugiau…

Du debesėliai susitiko,

Pasibučiavo akimis,

Taip laukiu iš tavęs saulės zuikučio,

Kad šviestų naktimis.