Mirtingas pasaulis

Mokiausi pažint gyvenimą,

Mokė to šeima,

Daug mačiau gimstančių,

Daug palydėjau ir į dangų,

Bet neišmokau sutikt mirtį

Su pakelta galva,

Kaip visiems pridera,

Išdidžiai ir pagarbiai,

Su širdimi ramia…

Galbūt todėl,

Kad pirma einama į žemę,

Pro skaistyklos vartus – į pragarą,

Paskui prasiveria dangus,

O rojus buvo

Nuostabioji žemė,

Ją labiau mylim už visus

Jos ir nepriteklius,

Neramumus,

Bet ką.