Velykų džiaugsmas

Nenusakoma net žodžiais,

Kokią jauti laimę,

Kai tavo sūnūs

Praauga ir tave,

Tavo metus,

Atsisuki į saulę

Ir padėkoji dangui

Už pergales mažas,

Gilius jausmus…

Po daugel metų

Paima už rankos

Ir vedasi per pievą,

Priskina gėlių,

Kelyje nušluoja

Pasitaikančius akmenėlius,

Kad kojų nesužeistų,

O širdyje – prisiminimų,

Kaip žiedų, gražių…

Visiems po dalį tenka

Priskintų ramunių

Ir rožės spyglių,

Tada tik ir įvertini,

Randi ir žodžio vertę,

Kai akimis sakai:

„Myliu’’.