Kada
galėsiu tokį pavasarį
Dar
kartą pamatyti, –
Pražysta
ir nubyra
Saulės
pakaitinti žiedai...
Mano
pavasaris – jaunikis,
Aš –
nuotaka
Prie
savo namo,
Darželyje
apsitaisiusi baltai…
Ieva
– pradžia gyvybės,
O
rudenį vis krenta
Prinokę
obuoliai,
Tu
atsikąsk pusę raudoną,
Geltoną
man palik tiktai…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą