Atvelykis

Kas lieka nuo Velykų?

Prisikėlimas meilei,

Malda gyvybei, dangui, saulei,

Žemei žaliai,

Pavasarį ištvinusiam upeliui, –

Tai jis atplukdo viltį,

Kad nusiprausiu švęstu vandeniu,

Pažadinsiu jausmus

Ir padėkosiu už gyvenimą…

Per Atvelykį pasidžiaugiu

Velykiniais kaišiniais

Ir vėl padedu į krepšelį, –

Jie primena vaikų akis,

Jų šypseną veide,

Kai juos ridename ir susidaužiame…

Graži metų kaita,

Lyg pasaka ne šio pasaulio,

Pamoju paukščiui danguje,

Šaukiu visu balsu,

Kad leistųsi į lizdą

Pas savo vaikus

Medyje, į žemę.