Ko tikim iš savęs

Paukštelis čiulba ne tik sau,

Kad jį girioje girdėtų,

Vaikai išmoktų ir kartotų

Jo giesmes…

Poetas rašo ir paskleidžia

Savo mintis jautrias,

Kad skaitantis pridėtų,

Taip kuriasi jausmų harmonija,

Kaip vientisa daina…

Kas kuria dainą,

Nori, kad ją padainuotų,

Suvirpintų stygas,

Pasklistų per pasaulį,

Daugelis tikėtų meile amžina,

Nors ji neišsipildo niekada…

Dailininkas piešia tikėdamas,

Kad jo paveikslas

Bus nupirktas ir pakabintas

Garsioje galerijoje,

Prie jo sustos ne vienas,

Tūkstančiai supras,

Ką jis regėjo savo akyse,

Bet liks už brūkšnių

Ir kita spalva…

Nieko nederina tik upė,

Teka, kaip tekėjusi, –

Iš mažo upeliuko virsdama

Plačia vaga.