Nelaimės
nuojauta
Kirbėjo
širdyje,
Dainų
melodijos jau perspėjo,
Tik
nežinojome kada,
Iš
kurio kampo
Ji
užklups staiga,
Ateis
mirtis nepasibeldusi…
Jau
baigėsi senokai
Pasaulinis
žmonijos karas,
Nuščiuvo
šūvių aidas,
O
pelenai pakilo,
Netgi
be patrankų.
Jeigu
ne šūviai kerta,
Randasi
kita jėga,
Nematomas
jos šleifas
Į
mūsų kūnus įsiskverbia...
Gyvybė
ir gyvenimas – tai visuma,
Visatoje
mes – smulkmės.
Su
jumis maldoje
Tikėkime,
turėkime vilties,
Kad
visų bažnyčių
Varpai
suskambėtų,
Vargonams
pritariant malda aidėtų
Ir
pasitrauks nelaimė,
Žmonės
atsikvėps…
Malda
kyla į dangų,
Išgirs
mamas ir tėčius,
Mirštančius
nuo ligos
Ir
mūsų senelius,
Tiek
skausmo dar pasaulis neregėjo,
Maldoje
sveikatos paprašykime,
Laikykimės
drauge,
Dangaus
palaiminimo iš širdies.
Amen.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą