Sielos paslaptys

Į vieną dainą

Visų garsų nesudėsiu,

Neužteks viso gyvenimo,

Kad tau išpasakočiau

Ir eilėraščio mintyse miglotose

Šiandien daug ką keisčiau…

Neužteks šviesios dienos,

Kad visus darbelius nudirbčiau,

Neužteks nakties,

Kad sapnuose juos atkartočiau,

Ryte į vainiką įpinčiau,

Vakarinei maldai atiduočiau…

Neužtenka meilės, –

Ji – tik laikinas šešėlis,

Visada užtemdo,

Užberia lyg smėliu, –

Pasilieku lemtį –

Paskutinę viltį,

Kitą rytą gelbstinčią,

Sugrįžtu į dainą,

Lyrinį eilėraštį...