Kiek
daug reikšmių
Viename
tik žodyje sutelpa,
Kiek
ten jame minčių,
Palygini,
lyg rankšluostėlį motinos,
Pakabini
ant laiko kablio,
Gal
atsilieps nuo sienos
Ar
keturių kerčių…
Pasižiūri
pro langą, –
Reikia
savo dirvą arti,
Apeiti
doros lauką
Su
duonos rieke
Metų
praeitų,
Patrini,
lyg varpą tarp delnų,
Ir
byra, sėjasi į žemę,
Po
kurio laiko kils į dangų
Žaliu
ir gyvu stiebeliu…
Oi,
kiek viename žodyje
Vis
telpa
Atskirčių
–
Netikiu,
tikiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą