Kaimynai

Šiandien žiūrėjau į akis

Savo kaimynės, –

Abi mes – mokytojos,

Tuos pačius kelius pramynėme,

Jinai – su lazdele,

Eina pasiramsčiuodama,

Betgi pažino,

Apsikabinome…

Neskaičiavau jos veide raukšlių,

Skaičius – apgaulingas,

Nusišypsojome ir sieloje

Gėlė pražydo…

Oi, vasara – jaunystės atgarsiai,

Po jos – ruduo auksinis,

Žiema nubalina ne tik laukus

Ir mūsų galvos žilos…

Gera pasveikinti vaikus,

Pagarbinti amžių senyvą,

Kad vis dar eina,

Mato kelią,

Gyvas.