Išskrendantiems

Turiu tik dvi rankas,

Tiek pat ir kojų,

Kartais skrendu sapne,

O realiai – ropoju…

Turiu ir dvi akis,

Nesu akla,

Bet visur nebūnu,

Neapžiūriu viso ploto,

Neišmatuosiu tūrio,

Kiek ant žemės

Ir po žeme jau guli…

Turiu daug draugų,

Kurie keliauja,

Parneša ir iš kitų kraštų

Ne vieną žinią naują,

Kiek yra gero mūsų žemėje,

Ir kas ko turi…

Tu turi du sparnus,

Baltoji gulbe,

Skraidink savo vaikus,

Kur žiemą yra šilta,

Kad nepajustų šalto vėjo,

Alkio, –

Ne viską turime.