2019 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

Nuo aukštų kalnų





Dangau, dėkočiau,
Kad vis galėčiau
Į tave žiūrėti
Ir nebijočiau skausmo,
Sutikti net ir mirtį
Be sunkių atodūsių,
Gilių raudų,
Norėčiau žiburiu pavirsti
Ar šviesti žemei
Nuo aukštų kalnų…
Kad vis norėčiau
Dainoje prisiminti
Ir joje pamilti
Romantiškas gaidas,
Laukti ir meilės
Amžinos;
Prie lūpų rožės žiedą glausti,
Nejausti jos spyglių,
Deginančios gėdos...
Kai pabučiuosi, prisiglausi,
Nuleisiu ant akių
Raudoną šydą,
Per naktį lauksiu
Prie karklų tvoros
Tavęs, jaunyste...
O, dangau.



Komentarų nėra: