Kiekvienas
miestas
Turi
savo herbą,
Nuo
kunigaikščių ir kilmingųjų laikų,
O
paprastas žmogus
Augino
savo šeimą,
Kad
simbolius vis apipintų
Ąžuolo
ar gėlių vainiku…
Kiekviena
laisva šalis
Turėjo
savo vėliavą,
Prisiekia
ir dabar kariai,
Šventa
gimtoji žemė
Ją
ir atspindi vėliavos,
Nors
keičiasi laikai…
Kiekviename
sode sodina obelį,
Rudeniop
krenta obuoliai
Ir
kvepia ne tik sodai,
Bet
ir miškai, laukai,
Juos
surenka mūsų vaikaičiai,
Paukšteliai
lesa visą žiemą,
O iš
pavienio grūdo
Kyla
motina Tėvynė,
Mes –
jos gyvi
Vaikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą