Žolinės

Brendu per nenušienautą pievą:

Smilgos – iki kelių,

Dagiliai, usnys

Ant dirvonų želia,

Juos apeinu, neglostau, –

Badosi…

Dabar pasipuošė laukai

Baltais švelniais pūkais

Ir skrenda pučiant vėjui

Mažyčiai parašiutai,

Sėjasi…

Tokia jau sielai atgaiva, –

Per Žolines dar žydi

Ir baltoji lelija,

Ji nakčiai užsimerkia,

O ryte visas ežeras

Taip saldžiai dvelkia,

Šešėliai dvejinasi…

Į gimtąją sodybą

Svajonėse brandu, –

Ten nebėra nė durų,

Nė langų,

Pilnas kiemas usnių,

Dagilių pūkų...

Atrodo, kad viena plaukiu.