Vakarienė

Akmuo į žemę

Nekrenta tuščiai, –

Jis kliudo žolę,

Kitą brolį skaldo,

Įskelia žiežirbas

Ir mišką padega…

Žodis – akmuo,

Jis – priesaika dažnai,

Suranda brolį ir už mylių,

Bendrą kalbą randa,

Paguodžia ir užpildo

Tuščią erdvę…

Iš akmens darė ginklą,

Dvi girnapuses sutaikė,

Pabiro mana iš dangaus

Ir alkani pavalgė…

Nekelk akmens prieš brolį, –

Su juo sėsi už stalo,

Gerą žodį tarę,

Vakarienę valgysite.