Prie amžinybės skliauto

Drebančia širdimi seku,

Kaip skrenda žiemot paukščiai,

Krenta rudens lapas,

Kažko verkia vaikas…

Dreba lietaus lašai

Ant besiilsinčios šakos,

Kita dar juos palaiko,

Taip žaižaruoja ateitis,

Toks – mūsų laikas…

Dreba ir žemė po mumis,

Jos gelmėse – ugnis,

Veržiasi pro plyšius,

Iškelia ir paskandina,

Kas ją kūrė amžiais…

Dreba dangus aukštai,

Žvaigždės miršta ir gimsta,

Nėra visatoje ir nieko pastovaus,

Nepatvarus ir džiaugsmas;

Sudrebu, kada susimąstau

Prie amžinybės skliauto.