Svetimi namai

Albinas Šileika

Visi turi pastogę,

Kažkur, kažkaip įsigali,

Prisiminimai riša nuo mažų dienų,

Kas matė savo tėvus, –

Jie barėsi, mylėjosi,

Vis perdavė vaikams jausmus

Kažko gal neturėdami…

Kiekvienas auga žaisdamas,

Dirbdamas įpranta vyti virvę,

Į rankas dalgį paėmęs kirsti žolę,

Pagaląsti – geriau ima,

Atsitiktinumas – imtis darbo,

Jeigu to reikėjo.

Namo statybai – daug daugiau, –

Svetimas miškas,

Ne sava mediena,

Plyta – ne savo molio,

O šiaudas – ne iš savo dirvos,

Durys – ne iš kiemo,

Pirktas ir kažkaip uždirbtas

Netgi lango rėmas…

Gerai tą žino,

Kas savo namo 

Nuo vaikystės neturėjęs...
Berašant plunksna sudrabėjo.