Mokyklos dūzgesy

Mokykla – tai gyvas organizmas,

Tarsi bičių avilys,

Stiprius kiaušinėlius

Tiktai motinėlė deda į korius,

Kuriuos lipdo visas pulkas,

Kareivėliai saugo juos.

Mokykla – ne keturios ir sienos,

Yra klasės, kabinetai,

Sporto, aktų salės –

Pilnos mokinių,

Juos prižiūri, ugdo

MOKYTOJAS

Prie juodos lentos

Su kreida tik rankoje,

Knyga – priešaky.

Dirba, tarsi bitės,

Kol nudyla ir kreida,

Nubrūžina ir sparnelius...

Kaip įkvėps jie mokiniams tikėjimo,

Kad rytoj visi

Tvirti į ateitį išskris,

Jeigu mokytojas nelankys su jais

Pasaulio vietų,

Euro bilietui pritrūks?

Apie ką daugiau kalbės poetai,

Kas simfonijas rašys,

Kas išgydys sužalotus kūnus,

Mūsų sielas ateity?