Minčių labirintai

Brangiausius lobius užkasa,

Jie atrandami jau nušlifuoti,

Nėra aštrių briaunų,

Deimantais tik viską rėžia,

Atskiria šukes

Iš to vieno puodo…

Brangiausias turtas – viduje,

Mūsų prigimtyje taip duota, –

Koks pats esi,

Nori kitu tikėti,

Net jam atsiduodamas…

Brangiausią saugom savyje,

Kitiems mažai ką rodydami,

Nublanktų mūsų lobiai,

Dalinami visiems po lygiai,

Tarsi grobis…

Kas yra brangiausia artimo širdy,

Tausokime, –

Sudūžta deimantai,

Į smulkias kruopelytes

Neatsargiai paliesti,

Nesulipdoma ir prigimtis –

Viskas brangu vienodai,

Dažnai po laiko

Atsitokiama.