Gintarė

Skiriu Gintarė Jurgė

Nedaug yra, kas – tikra, –

Žemėje – daug akmenų,

Danguje – žvaigždžių,

Saulėje – spindulių…

Širdyje – kraujas,

Pulsuoja gyslomis upokšnis,

Užkaista skruostai,

Kada mylime,

Suskausta akyse,

Kai verkiame,

Bet dar skaudžiau,

Kai apie tai nutylime…

Nedaug yra grynuolių, –

Gintaro lašelyje – vabzdys,

Jam taip skaudėjo,

Kai krito į bangas,

Pagavo pušies ašara

Ir pasiliko vandeny,

Auksu suspindo saulėje

Dangaus akis…

Tu – tik mergaitė,

Gintaro pilis,

Laimingas švyturys,

Kurią vis daužo

Atbėganti vilnis.