2018 m. gruodžio 14 d., penktadienis

Su medžiais pasikalbėjau




Medis pats nulūžta,
Kitą laužia vėjas,
Trečias išsilaiko
Žemės atsirėmęs.
Nejaugi vienodai
Medžiui suskaudėjo,
Kada kirvis lietė
Ir šakas genėjo?
Visos šakos gyvos,
Medžiui reikalingos,
Jose ir gyvybė,
Net ir motinėlė
Vaikelių neskirstė,
Dešimt pirštų vystė,
Tiek pat prižiūrėjo,
Vieną pirštą laužė,
O visiems skaudėjo.
Medžio rankos – tvirtos,
Kelia jas į viršų,
Vasarą žaliuoja,
O žiemą apmiršta.
Toks pat yra skausmas,
Kurias kirviu geni
Ir kurios nuvirsta.




Komentarų nėra: