Pasipuošiau

Ala

Vaikystėje nevalgiau

Baltos duonos,

Kalėdoms švento paplotėlio

Eidavau kelis kilometrus,

Brendant per pusnis

Užklupdavo naktis,

O sniege mėnesienoje

Žvaigždutėmis žibėjo

Kalėdinė nuotaika skaidri…

Mama sutikdavo prie slenksčio,

Krosnyje – pagrandukas,

Ką tik ištrauktas,

Saldžiai kvepia,

Garuodavo ant stalo,

Nors pirštus apsilaižyk…

Mama – su skarele,

Linine prijuoste,

Pačios ir austa,

Tėtis – kailine kepure,

Troboje – šalta,

Molis – be pamatų,

Tarp akmenų – triušiams ola,

Pro ją galbūt ateidavo ir Kalėda,

Džiovintų obuolių saują

Pažerdavo, sakydamas:

„Vaikai, visko gyvenime užteks.’’