2018 m. gruodžio 15 d., šeštadienis

Bokšto laikrodis




Gera paskui gyventi,
Kai suklumpi ir atsistoji, –
Kryžius mūsų – vienas,
Paruoštas ir dėl tavęs,
Ir dėl manęs,
Nieko neprašomas užsidedi,
Jautiesi net esąs herojus,
Kai viskas – iš savęs…
Dažnai paminklus stato
Pagauti butaforijos,
Po daugel metų nukelia,
Ant jų iškyla jau kitiems,
O mes – visai paprasti
Lietuvos žmonės,
Ir be paminklų kalbame
Visiems apie save…
Mūsų kryželiai stovi
Tolimoje tundroje,
Prie jūros Laptevų,
Kazachstane,
Amerikos dangoraižių fone,
O Katedros laikrodis kartoja:
„Grįžk pas mane,
Su kryželiu ar be.’’




Komentarų nėra: