2018 m. gruodžio 4 d., antradienis

Poezijos kalba




Poezija – jausmų verpetai,
Kaskart kitaip nušvintantys,
Kai saulės apšviesti,
Sūkuriuoja,
Kad ir pro miglą...
Kalbuosi su jumis
Taip atvirai, –
Kieme man pritaria net rūtos,
Ilgai žaliuojančios, –
Krenta rasos,
Lietaus lašai
Nuo kadagių, pušų, eglučių spyglio –
Tokia harmonijos vėsa
Rytais vis prikelia,
Nakčiai užmigdo...
Poezijos niekas nemoko,
Ji – iš prigimties,
Kaip paukščiui giesmė,
Džiaugsmo verpetuose paskendusi,
O besiklausant jos
Pravirkdo.



Komentarų nėra: