2018 m. gruodžio 14 d., penktadienis

Vidurnakčio pamąstymai




Kiek sykių žemė
Keitė savo veidą,
Jos kloduose – kreida,
Molis ir akmuo,
Ant jos mirties antkapio
Pastatėme namus...
Pasėjo vandenynas
Sėklas išsigandęs,
Kad ir vanduo pražus.
Paukštis dar mena dinozaurą,
Deda smėlyje kiaušinius
Ilgai gyvenantis vėžlys,
Sausumoje maisto nesuradęs
Vėl neria į vandenis
Sūrius...
Kas mes?
Viena ląstelė
Visatos apsupty,
Trumpiau gyvename
Už varną ir už vėžlį,
O manome,
Kad esam amžini...


Komentarų nėra: