Spynos užrakintos

Upės neužšąla,

Jeigu jas gaivina

Sraunios mūsų versmės,

Vandenėlis tyras...

Ašara nešąla,

Ji sūri savaime,

Iš karšto paversmio

Gilią gėlą semia…

Šulinys nesenka,

Jo dugne – tos versmės,

Plaka baltą putą

Pilkos jūros bangos,

Pasakos nesensta…

Diena vakarykštė

Kartais užsimiršta,

Perbrauki per plaukus,

Lyg per baltą sniegą,

Atkasi ir mintį,

Kuri prirakinta

Prie turėklų tilto...

Spynos tos, be raktų,

Nuo kažkieno durų,

Girgžda pučiant vėjui,

Kartais graudžiai, gūdžiai...

Upei šįkart moju,

Kad ji atsilieptų,

Pakrantę matuoju – metai,

Ilgi sieksniai...

Žingsniai vis lėtėja, –

Gal versmė pabėgo.