Kalėdinis ugniakuras

Savame name

Kitaip net kvepia dūmas,

Iš kurio miško malkos

Atvežtos žinai,

Koks beržas iki tol stovėjo

Ir šlamėdavo pakrūmėje,

Prie jo eglutės glaustėsi,

Tarsi jaunos mergaitės,

O ją, vienintelę, Kalėdoms iškasei,

Gerai, kad nekirtai...

Beržų berželiai dygsta,

Kai juos vėjas sėja,

Eglutės vėl – pulkais,

Nieks biržėmis jų nepažymėjo,

Kada buvo laisvi miškai.

Žmogus juos savinasi,

Uogauja ir grybauja,

Taip dažnai medžioja,

Sustingsta ir miškai,

Kada nuaidi šūvis,

Sustaugia išbaidyti iš olų

Ar sužeisti vilkai,

Kertamos eglutės sudreba...

Ką gi joms atsakys

Jau degdami beržai?