Visi dažniausiai jaučiame
Vieningą žemės pulsą,
Gyvenimui atėję
Tarsi iš dangaus-
Žvaigžde nukritę į kelius,
Kurie kiekvieną veda
Per žemės rutulį
Ir dar kažkur toliau...
Akimirką ištirpstame,
Lietaus lašais
Į žemę prasisunkiam
Ir vėlei kylame iki dangaus...
Lyg paveikslėlyje gražiam
Matau savo likimą-
Į duonos kąsnelius
Savo dienas padalinau.
Tik vieną žodį iš gyvenimo
MIRTIS ištryniau,
Kasdieną LAIMĖ
Žodį pataisau.
2009
2009 m. kovo 9 d., pirmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą