Gal kai kada pasikartoju
Ir žodžiai nuskamba keistai,
Jei šitiek metų ėjom, nesustojom;
Išbarstėme dienas sau iš paskos,
O grūdelius surinko skrisdami
Pro šalį paukščiai-jau kitų tėvų vaikai...
Galbūt parskridę sakė, kad nenoriai
Per slenkstį pas mane ateina gan dažnai,
Nes knygose sugula žmogaus mintys, norai,
O juos suprasti sekasi gana blogai,
Jei pats dar to neišgyvenai...
Dabar po šitiek metų viskas užmaršty
Ir LAIKAS lyg upelyje vanduo
Suplaukia ir tarsi per gyslas eina,
Pribėga atmintis ir prisiglaudžia prie širdies.
Girdžiu-prieš šimtmečius dainuotos dainos
Dar neprarado žavesio, vilties...
Kas buvo, kas dar bus
Ar šiaip nematomai praeina,
Į delnus saulės spinduliais nušvis,
Net ir tada, kada giesmė
Nuo vienišo kalnelio sklinda-
Už viską atsakingas žemėje jausies.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą