Dar tyli vieversys

Lyg melsvame rūke
Paskęsta saulės aukso ratas-
Prasiaučia vėjas,
Mirga vėl miškai...
Tylos pasiklausysiu,
Ką viduržiemį įveikusi
Žemelė šneka...
O gal tik zylės čirškia,
Kovarniai parskridę
Lizdui vietą renka,
Pernykštį gandro būstą
Nutupia varnai?...
Mažyliai paukščiai
Traukiasi būriais į Šiaurę.
Nejaugi jau parskrido
Mūsų vieversiai?
Pavasarėjančiam danguj
Dar nesišypso saulė,
Todėl ir mano sieloje
Taip tuščia , neramu...
O gal ne vien dėl jų?
2009