Tarsi kalnų griūtis
Atrieda skausmas-
Gyvenimo medelis lūžta
Ir suskamba graudi rauda...
Kaip šiaurės vėjas
Kryžkelėje stabteli, nuūžia-
Su juo ir nerimas
Ir kraują stingdantis pagalbos šauksmas-
Padėti meldžianti akių šviesa.
Prie balto stalo stovi susikaupę
Tarsi balti beržai-chirurgai, seserys-
Gyvybę sauganti lyg stygą brigada.
Atodūsis. Sučiauptos lūpos.
Nušvinta žiburėlis-akių džiaugsmas-
Tai dar viena išgelbėta gyvybė
Ir laimės kupina gyvenimo giesmė tyra.
Kai prie altoriaus nuolatos priklaupiam,
Dėkojam Dievui ir už suteiktas jėgas...
Čia stovi atmintis-
Tik paprastų žmonių paveikslas
Ir pavardės, vardai...
Tik Dievo kūrinį išsaugoję,
Atlikę šventą pareigą
Prieš žmogų, artimuosius, Dievą;
Baltais chalatais žmonės-
Jų kasdieninio darbo pareiga šventa.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą