Kasdien matau
Saulutės juoką,
Kai debesų danguj nedaug,-
Dažnai ji būna pasislėpus,-
Tada vos užsimerkiu
Ir ją pamatau.
Ne veltui ir galiūnas Prometėjas
Gal pagailėjo menko,
Ugnies neturinčio žmogaus
Ir jo kūrybines jėgas prikėlė-
Gyvenimas nebūna be dangaus.
Bet kas pagilina žaizdas?
Kasdien snapu per kepenis-
Skaudžiausią vietą...
Tarsi žaizdre įkaitinta,
Karšta dar geležim,
Kai saulės nematau.
2009
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą