Per daug aukštomis frazėmis kalbėtiIr kažką išaukštint neįpratus.
To nusipelno tik balti beržai,
Bet kai žiūriu į žmones
Su baltais chalatais,
Atrodo, beržas eina lyg šviesa gražiai...
Nepaprasta, kas žmoguje pamato,
O klausimų dar lieka,
Rebusų neišspręstų šimtai...
Matau-nušvitusios lyg baltas beržas
Melsvos Jūsų akys,
Ir , rodos, Jūsų rankų visai nebijai.
Kokios širdies turėtų būti ir namiškiai,
Kaip jūsų triūsą, atidumą vertina
Savi vaikai, kai sėdasi dažnai
Vieni prie namų stalo ,
O mama ,tėtis budi prie ligonių vakarais-
Ir naktys praslenka su jais.
Visai ne odė, panegirika išėjo-
Tik Jūsų kasdieninio darbo apmatai...
Lyg gulintys ant mūsų gėrio stalo
Sugrįžusios gyvybės šilti
Duonos kepalėliai-
Žmogaus likimas, jo gyvenimas,
Lyg iš baltų beržų širdies
Atbėgę meilės aitvarai.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą