Nuo stogų laša

Kai nuo stogų
Nutirpsta sniegas,
Tyliai kapsi,
Išsprūsta nuo širdies
Tarsi kurti malda-
Duok man ramybės gurkšnį
Ir tylos mažytį lašą ;
Girdėčiau, kaip atsitrenkė
Į žemę sutema.
Pasikeliu nuo stalo,
Kažkas atsiprašo,
Išeina pro duris-
Lauke žvarbi pūga.
Nesugrąžinsi jau išėjusių,
O nuo stogų
Vis laša, laša, laša...
Ir pagaliau-
Ramybės valanda.
O!Neiškeisiu jos dabar
Į šaltą snaigės lašą-
Kaip trūksta žodžio,
Kad esi šalia.
2009