Skiriu chirurgo Giedručio Klimkevičiaus motinai
Dėkoju motinai,
Iškėlusiai ant rankų
Į dienos šviesą ,
Kur visų pradžių pradžia,
Mažytį kūdikį, kuris užaugęs
Pradžiugina pasaulį
Ir Tave, mane...
Ir bėgo šviesios dienos,
Žiemos naktys šaltos,
Lizdeliuose čirškėjo
Ne viena vada...
Gyvenimas vėl glustelėjo
Prie krūtinės ir prie Tavo rankų,
Vėl priglaudė kitus,
Nes tu-mama.
Dabar jau tavo akys šventos,
Nes sūnų gražų,
Spinduliuojančios širdies matai.
Ir neapčiuopiama ugnis plevena,
Jeigu kasdien prie Tavo slenksčio
Ramybės valandą, tyloj
Pastovi, nors trumpam, Tavo vaikai.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą