Minčių spiečius

Nusiprausė širdis
Pavasario danguj
Kaip žvirblis
Atitirpusioj balutėj.
Vėl supleveno svajos,
Gimė šiąnakt paslaptis...
Nuskrido ten,aukštai,
Į žavinčią pasaulio būtį
Iš akinančios pilnaties,
Taip užsitęsusios žiemos,
Panoro saulėje pabūti
Prie degančio ugniakuro-
Neblėstančios vilties.
O jei su tavimi dabar
Galėčiau dieną mintyse
Pusiau pasidalinti-
Tu pasiimtum šviesą,
Man dar liktų žodžio
Magiška prasmė...
Įsuktume naujam gyvenimui
Žvaigždynų spiečių-
Skintume miške žibutę,
Jeigu nebūtų ilgų metų
Už pečių naštos.
2009