Ona Baliukienė
Seni prisiminimai tebešildo,
Dažnai į juos grįžtu,
Vartau vaikystės knygą,
O ten – tiek daug šviesių vaizdų,
Gražiausios raidės iš visų…
Pasirenku iš abėcėlės:
„Mama, tėtis, broliai ir seserys’’, –
Apgobiu juos ir po bendru rudens skėčiu,
Dar saugau nuo šalnų,
Šaltų lašų…
Tai kas, kad negaliu
Jų rankų liesti,
Palaima, būdavo – žiūrėti į akis,
Klausytis vakarais dainų,
Drauge prie stalo sėstis….
Kiek liko vis dar nebaigtų darbų:
Nenurauti linai,
Rugiai dar nepasėti,
Nesuarti dirvonai,
Šiaudų sostas nebaigtas
Geltuoja prie lubų,
O mano laikas – tiek suspėti,
Kad juos minėčiau –
Tik geru.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą