Per daugel metų pripranti
Prie savo kiemo –
Darosi jaukus,
Neįkyrus mašinų
Ir vėjo ūžesys, –
Ruduo nurausvina klevų lapus,
Kaštonai byra
Saujom ir po vieną…
Po daugel metų vis prisimeni
Ir gimtinės kiemą –
Čiurlenantį upelį per rasotą pievą,
Patvinusį pavasarį,
Užšalusį tik žiemą…
Per daugel metų supranti,
Kad gera ten,
Kur gyveni,
Žiūrėdamas pro langą vieną…
Trys skirsniai,
Dvi linijos gyvenimo –
Vaikystės juokas,
Jaunystė ir senatvės dienos...
Kai susigyveni ir pripranti, –
Savaip puikios kiekvienos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą