2020 m. rugsėjo 24 d., ketvirtadienis

Dangus ir žmogus

 




Koks grožis paslėptas

Obels žiedų vainikuose,

Koks kvapas sklinda

Iš žalių šakų,

Kai rudeniop jau linksta

Nuo rojaus obuolių?..

Vietoje žiedlapių rausvų

Rasotas kaba vaisius, –

Ievos Adomui meilė

Ir mergautinė išpažintis, –

Kad laikas ir į žemę eiti,

Augint vaikus…

Obuolys – pirminis žemės vaisius,

Jis – nepamainomas,

Kaip mūsų prigimtis,

Neskinamus vėjas purto,

Jais džiaugiasi žmogus...

Dangus lieka kantrus, –

Kas dygo,

Bus ir bus.





Ona Baliukienė


Komentarų nėra: