Kodėl ilgai tylėjai
Ir nieko nesakei,
Kai buvome jauni,
Akyse tada ir žvaigždės
Dar naktimis spindėjo,
Girdėjome tą patį vakarais –
Lakštingalos čiulbėjo?
Kodėl mes praregime per vėlai,
Kai švelnūs žodžiai
Ir nuo laiko stabarėja,
Apsisukame – skrenda pavėjui
Balti pienių pūkai, –
Vasaros dienos šviesa lyg slepiasi,
Mes tolstame –
Ryte nesuartėjome?
Per bangeles dar plaukia
Gulbės plunksna pamesta,
Kitą rūbą apsivilko –
Tapo nuotaka ir susirado
Savo vaikų pulką,
O mes panirome į svajones,
Kurios bangomis plauko…
Oi, kur mes buvome tada,
Kai tu šaukei
Ir aš šaukiau,
Tam buvo laikas,
Kur skubėjome,
Du takeliai buvo visada greta,
Nubraukta rasa žibėjo...
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą