Žemė – vienintelė
Tokia žalia,
Tyro vandens pilna
Upėse ir baseinuose,
Tyvuliuoja ir žemynai
Ant aukštų bangų,
Mėlynuoja jūros,
Tarsi dangus prie kojų eina…
Žmogus – vienintelis
Vis nenurimsta, ieško,
Iš kur atėjęs,
Visą gyvenimą svajones kuria,
Kad rastų vietą danguje,
Kur nors kažkiek į jį
Panašūs įsikūrę…
Visatoje – sumaištis,
O gal tik taip gyvybė
Kuriasi?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą